Diskusijoje su studentais Seong-jun Cho kalbėjo apie kultūrą ir populiariosios kultūros reiškinius, akcentuodamas, kad globalios sėkmės sulaukę kūriniai – pavyzdžiui, populiariausi serialai ar didieji popkultūros projektai – yra labai pelningi, tačiau šalia jų egzistuoja daugybė mažesnių, ne tokių komerciškai sėkmingų, bet kultūriškai svarbių iniciatyvų. Jis paminėjo, kad populiarioji Pietų Korėjos kultūra – nuo K-pop atlikėjų iki korėjietiškų dramų – šiandien formuoja šalies įvaizdį daug plačiau nei tradicinė diplomatija. Aptariant švietimo sistemas, jis pabrėžė, kad ir Lietuva, ir Pietų Korėja susiduria su žmogiškųjų išteklių trūkumo iššūkiais. Prisimindamas savo šalies kelią, svečias pasakojo, kad dar XX a. 7-ajame dešimtmetyje, kai Pietų Korėja buvo mažiau išsivysčiusi, gabiausi jaunuoliai studijuoti dažniausiai išvykdavo į užsienį, o vėliau, stiprėjant vietinei aukštojo mokslo sistemai, vis daugiau jų renkasi studijas gimtinėje.
Studentai aktyviai įsitraukė į pokalbį – svečio buvo klausiama apie Lietuvos ir Pietų Korėjos istorinių patirčių, kultūros ir patriotizmo panašumus, apie tai, kaip abiejų valstybių visuomenės suvokia savo tapatybę. Aptarta ir saugumo tema: Seong-jun Cho pažymėjo, kad Lietuva iš tiesų yra gerokai saugesnė, nei kartais susidaro įspūdis iš išorės, ir tai galėtų tapti svarbiu argumentu renkantis studijas mūsų šalyje.
Diskusijoje nuskambėjo ir klausimas apie tai, kad šiandien Pietų Korėja neretai įvardijama kaip „ateities visuomenė“ – dėl technologinės pažangos, ekonomikos ir populiariosios kultūros įtakos pasauliui. Seong-jun Cho sakė nesantis tikras, ar galima vienareikšmiškai teigti, jog būtent jo šalis yra pasaulio ateitis, tačiau išreiškė tvirtą tikėjimą jaunosios kartos kūrybingumu ir gebėjimu rasti sprendimus globaliems iššūkiams.
Po susitikimo su studentais svečiams buvo surengta trumpa ekskursija po KU miestelį ir pristatyta KU STEAM centro veikla. Ambasados atstovai domėjosi, kokius praktinius bandymus moksleiviai gali atlikti centro laboratorijose, kaip organizuojamos veiklos ir kaip mokslo naujovės pritraukia jaunuolius – ypač juos sudomino galimybė jau mokykliniame amžiuje išbandyti realias laboratorines sąlygas ir technologinius eksperimentus.
Vėliau delegacija susitiko su KU rektoriumi prof. dr. Artūru Razbadausku. Susitikime dalyvavo Jūrų inžinerijos katedros vedėja, institucinė EU-CONEXUS koordinatorė prof. dr. Rima Mickevičienė. užsienio studentų priėmimo koordinatorė Kristina Mataitienė, Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Petrauskienė. Buvo aptartas jau vykstantis ir intensyvėjantis Klaipėdos universiteto ir Korėjos jūrų ir vandenynų universiteto (Korean Maritime and Ocean University) bendradarbiavimas, galimos naujos jungtinių mokslinių projektų ir studentų mainų kryptys, taip pat bendradarbiavimo potencialas universitetinių ligoninių tinkle.
Ambasados atstovai pabrėžė, kad juos sužavėjo universiteto gyvybingumas, įvairios vykdomos iniciatyvos ir atvirumas tarptautiniam bendradarbiavimui. KU vadovybė savo ruožtu išreiškė viltį, jog Pietų Korėjos ambasada taps svarbia tarpininke užmezgant naujus mokslininkų ryšius, kuriant studentų mainų schemas ir plėtojant ilgalaikę partnerystę tarp Lietuvos ir Pietų Korėjos akademinių bei mokslo bendruomenių.
